BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

bijau Karbauskio utopijos Lietuvai

Kaip visada laukiau grybų sezono, nes labai mėgstu mišką, o grybavimas padaro pasivaikščiojimą prasmingu :), galvojau apie amžinybę, nes vis daugiau žmonių aplink mane “išeina”.

Laukiau, galvojau, svajojau ir tada atėjo Karbauskis.

R. Karbauskis atėjo su sava svajone-utopija Lietuvai, kuri labai primena sekta, amišus, kažką nerealaus ir bauginančio. Gal nebaugintu, jeigu tame nebūtumei suplanuotas gyventi tu, nes pats R. Karbauskis savo Naisių Rojuje negyvena. Eiliniai rinkimai ir staiga tampi svetimo eksperimento dalimi.

Daugelis pabandė emigranto dalią, t.y. sąmoningai rinkosi šoką sau, pabandžiau pavažinėti ir aš, bet daugiau pagal formulę dirbk ir keliauk. Norėjau pamatyti tą aną pasaulį ir jis mane nebaugino. Kodėl aš bijau Karbauskio Lietuvos?

Bijau Rusijos, karo ir Karbauskio.

Rodyk draugams

Sony Ericsson

su šiuo vardu susipažinau arčiau prieš trejus metus. Norėjau būti nepriklausoma ir nusipirkau tuo metu man patikusi modelį W700i. Tai buvo tik antras mano telefonas. Tuo metu labai reikėjo skaitmeninio vaizdo bent tokia forma ir puoliau mokytis fotografuoti. Buvo lengva, nes atjungus garsą atrodydavo, kaip paprastas telefonas ir netrikdydavo aplinkinių. Kartais atsitikdavo, kad dėl to kasdienio fotografavimo užmiršdavau įjungti garsą ir tekdavo praleisti skambučius.

Rašau nes bandau sudalyvauti konkurse. Nežinau ar tas Xperia X10 mini yra geresnis, žinau tik kad naujesnis modelis ir tiek, bet gal prisidėsiu prie reklamos, nes jau susigyvenau su šituo vardu.

Dar ilgai eksploatuota funkcija buvo radijas, klausydavausi pakeliui į darbą, Walkman’u naudojausi mažai, tik pradžioje, vėliau atradau žaidimus ir žaidžiu iki šiol pakeliui į namus. Žinoma, kasdien naudojuosi žadintuvu, o visai neseniai pradėjau naudotis PhotoDJ. Nors esu vartotojas su stažu, bet dar ne viską išmokau naudotis, nes neprisireikė. Dar nenaudoju interneto, tik gaunu pranešimus apie man pašto naujienas.

Dabar kviečiu pasižiūrėti mano fotografijų, jos ne kokios ten išskirtinės, bet paskutinės

atsisveikinimo orchidėja

mano orchidėja ir interjero detalių idėjų paieškos

akcija Vilniaus centre

atviros ugnies karštis

pro traukinio langą

Rytiniai pakeleiviai.

Tiesa, dar bandžiau filmuoti ir neblogai gavosi, tik ne viską galima rodyti, šeimos kronika.

Rodyk draugams

dar apie draugus

Ką gi šiandien, kai “Šermenų rimtį drasko …” įvairūs dalykai, apie visą tai galvoja mano draugas Petras? Atsiverčiau draugų skyrelį ir nepsirikau, straisnis yra! Net palengvėjo, nepabijojo parašyti -  Aukščiau savęs ir valstybės.

Bažnyčia tampa ritualo dalim, o tauta reikalauja, kad dar jai ir tarnautų. Neseniai girdėjau tokį tekstą - Tekėsiu tada, kai gims vaikelis, o paskui eisime į bažnyčią…

Kam gi tau reikalinga ta bažnyčia, jeigu tu gveni ne dievobaimingą gyvenimą, kad turėtumei gražias nuotraukas altoriaus fone? Negalėčiau pasakyti, kad mano gyvenimas yra šventas, bet Dievo baimė ir pagarba bažnyčios institucijai išliko. Taip, bažnyčia irgi turi problemų, jai reikia valytis, kaip ir mūms visiems, bet ji negali tapti ritualinių apeigų sudėtine dalimi. Per Lenkijos prezidento laidotuves buvo įdomu stebėti vos ne prie altoriaus susodintus Medvedevą, Grybauskaitę ir Janukovičių. Buvo keista.

Michelangelo Buonarroti

Vilniuje – masinė Romos katalikų bažnyčios tikėjimo atsisakymo akcija… - Tai jau tikrai paskutinių laikų ženklas. Gal jau ir laikas atsidalinti, o ne būti statistine bažnyčios dalimi, bet viskas vyksta taip komjaunuoliškai. Kita vertus, ne formoje reikalas, bet kad procesas prasidėjo.

Rodyk draugams

Europos muziejų naktis

Tarptautinė muziejų taryba kasmet inicijuoja Tarptautinės muziejų dienos (gegužės 18 d.) renginius. Nuo 2005 m. rengiama tarptautinė muziejų bendruomenės akcija „Europos muziejų naktis“, į kurią aktyviai įsijungė ir Lietuvos muziejai. Akcijos tikslas – parodyti muziejaus eksponatus naktį, kai paprastai muziejai nedirba bei supažindinti su muziejais įvairių bendruomenių narius. Tą dieną beveik visi organizuojami renginiai lankytojams yra nemokami! Tai renginys, kai vienintelį kartą metuose lankytojai muziejuose yra laukiami ir naktį!

Į Trakus jau pavėlavome, bet dar galima suspėti į:

2010 m. gegužės 15 d. (šeštadienį) tarptautinė akcija „Muziejų naktis“. Lietuvos nacionalinio muziejaus Senojo ir Naujojo Arsenalo ekspozicijos nemokamai veiks iki 19 val.

Genocido aukų muziejus

Gegužės 15 d., šeštadienį, muziejuje vyks tarptautinio projekto „Muziejų naktis“ renginys. Dirbsime iki 1.00 val.
Programoje:
19.00 val. – parodos „Ir jie mokėjo džiaugtis…“ atidarymas,
20.30 val. – edukacinis užsiėmimas „Partizanų antsiuvo gamyba“,
21.45 val. – naujo dokumentinio filmo „Paskutinis“ pristatymas
ir dar daug kitų pramogų: užduotys ekspozicijose, dokumentinių filmų peržiūra po atviru dangumi, netikėtos vaizdo instaliacijos ir garso efektai.
Visi renginiai ir muziejaus lankymas nemokami.

Ch.Frenkelio vila ir Aušros muziejus - Šiauliai

Rodyk draugams

Pergalės diena

Kai pagalvoju apie savo tėvus, kuriems teko pergyventi vokiečių fronto puolimą į rytus ir paskui rusų kontrataką, o paskui ir Pergalės dieną…

Tas frontas Lietuvoje greitai “nuėjo” tolyn, bet kas buvo paskui, frontui praėjus ir ypač tada, kai pasibaigė karas.

Jau sovietiniais laikais klaustofobiškas gyvenimas ne visiems buvo priimtinas, žudėsi tiek žmonių, nes to ką dabar turime niekas jau nebesitikėjo sulaukti. Visos laisvės apraiškos buvo “Amerikos balsas” ir Lenkijos radijas. Bet kaip reikėjo išgyventi “vežimus”, kai duodamos dvi valandos susiruošti ir tu keliauji į nežinią šitiekai metų, o daugelis ir amžiams, tai negaliu net suvokti. Karas yra karas ir jo metu smurtą turbūt priimi kitaip, bet kaip reikėjo kęsti smurtą ir patyčias po karo. Ir ne tik. Ir dabar Rusijoje lietuviai vadinami fašistais, o neseniai nepanoręs išgerti už pergalę Lietuvos rusas buvo kito ruso nušautas kavinėje prie žmonių.

Didesnio siaubo už pokarį Lietuvoje aš neįsivaizduoju niekur. Aš nežinau, ką bučiau tada dariusi, todėl džiaugiuosi, kad man to neteko patirti ir jau 20 metų gyvenu laisvoje Lietuvoje, o šitos laisvės mūsų tėvai laukė jau po pergalės dienos. Mano tėvas taip ir nesulaukė, nors pastoviai klausydavosi “Amerikos balsą” ir tikėjo, kad viskas pasikeis, o aš sugrįžusi iš mokyklos praplautomis smegenimis “kovojau” su tėvu, kuris neteisingai supranta istoriją.

Pažvelgus atgal matosi, kad kiekviena karta turėjo savas golgotas, o musiškė gal dar neatėjo.

Jau daug žmonių gimusių laisvoje Lietuvoje protauja, kaip aš po sovietinės mokyklos. Viskas kas bloga su laiku dingsta ar užsiblokuoja. Linksma buvo matyti Maskvoje per Pergalės paradą Merkel, rusai su vokiečiais vėl draugai, tik mes vieni priešų tarpe, nes dar atsimenam Sibiro tremtis.

Šiek tiek oro padeda įkvėpti rusakalbiai broliai žydai per RTVi.

Rodyk draugams

gedulo punktyrai

Byrėjo ašaros visą savaitę, savaitinis gedulas, tai ne juokas. Dabar daugiau suprantu dėdės pasakymą per nesenas šeimoje įvykusias laidotuves, kad palaidoti, tai ne kuo greičiau pakasti, o paskutinį kartą pagerbti žmogų, pakviečiant kuo daugiau dar gyvų likusių draugų, giminių ir pažįstamų. Be pigu kviesti į prezidento laidotuves, o surasti seniai matytus gimines kartais yra labai sunku. Gražiai palaidojo prezidentą, o kiti ten buvę prezidentai galėjo tik pasvajoti apie tokias laidotuves. Malonu buvo matyti Grybauskaitę priimant komuniją.

Bejunginėjant kanalus, staiga ranka sustingo, nes išgirdau žodį Memel. Ogi labai matytis vyras Lietuvos teritorijoje ieškojo savo šeimos šaknų, arba ką reiškia jo pavardė. Pasirodo Erkiulis Puaro, arba aktorius David Suchet atvažiuoja į Klaipėdą, paskui į Kretingą ir pasiekia Tryškius, kur aplanko didžiules žydų kapines ir viską sužino apie savo pro prosenelį ir supranta, kad jo dėka jis ir gimė nes jei jis būtų pasilikęs Tryškiuose, tai būtų likęs tose kapinėse, arba tuometinėje Carinės Rusijos teritorijoje. Ir visa tai per kanalą “Zone Reality” laidoje Who Do You Think You Are?

Kuo labiau senstu, tuo labiau norisi pačiai pasidaryti tokį filmą apie savo giminę, Taip paprastai atvažiuoti pas dar gyvus senolius ir juos kadre paklausinėti.

Ir dar sudalyvavau naujo restorano atidaryme, na, toks jau ten restoranas, bet maistas egzotiškas ir labai skanus. Pirmą kartą teko dalyvauti tokiame renginyje ir tai man labai patiko. Dalyvavo minia spalvotų žmonių, turbūt atvyko visi draugai, nes buvo labai gera atmosfera ir visi jautėsi puikiai.

Rodyk draugams

atgimimo metas

Labai didelis sukrėtimas, patiko man Lenkijos prezidentas. Nelabai gerai žinojau apie jo veiklą Lenkijoje, bet tokių kovotojų, kaip jis, EU sumažėjo. Kovojo jis ir su mumis, bet dėl saviškių. Gerai, kad taip ir dėl mūsų tautiečių užsieniuose kas nors pakovotu, Sunki ir pilna kartėlio buvo paskutinė jo kalba Lietuvoje, bet už tai kokią kalbą jis pasakė per KOVO 11-sios iškilmes. Mane labai sujaudino jo supratimas lietuviškos to meto situacijos. Dar peržvelgus biografiją pamačiau, kad buvo mano bendraamžis.

1949 metai

Vasario 10 d. – 20d. – Minaičių kaime vyko visos Lietuvos partizanų apygardų atstovų suvažiavimas;

Kovo 25 d. – prasidėjo vienas iš masinių Lietuvos gyventojų trėmimas, kurio metu ištremta apie 29 tūkstančiai žmonių;

Birželio 14 d. – paskelbta Lietuvių charta.

Birželio 18 d.- gimė Lech Aleksander Kaczyński

Po truputi keičiasi kartos ir greitai tos datos taps tik rašytine istorija.

Rodyk draugams

priešventinis liūdesys

nemažai apsilanko čia

Gal nieko sau įdomaus neranda ir keliauja toliau, bet prašau, o praeivį, nepatingėk paspausti dešinėje pusėje ant kalėdinio paramos banerio ir sudalyvauk tiesiog netingėjimo akcijoje, kada vien tavo piršto paspaudimas neša pelną.

Taigi, 27 x 0.05 = 1.35

Ir tai būtų tik šiandien iki pietų. Reikia spausti ant žodžio PRISIDĖK :)

Dėkoju

Rodyk draugams

dar turime vilties

Namuose pražydo begonija. Mano kankinta, formuota, o paskui pamiršta… Vis noriu suformuoti gražų žydintį medį, mačiau tokį žurnale ir labai patiko, bet tai nepatinka begonijai.

Pagaliau pražydo, išleidusi ilgą vienišą stiebą aukštyn, virš viso mano ilgai formuoto vainiko.  O kaip norėtusi, kad tvarkingas apvalių formų medelis visas apsipiltų žiedais. Gal dar kitą kartą, po naujų apkarpymų. Jaučiuosi, kaip koks Premjeras, lyginantis visus pagal vieną kepurę.

Galėčiau pasidalinti patyrimu - labai ilgai po apkarpymų tenka laukti žiedelių, tą aš jau žinau, ir tik gal koks gėlininkas olandas, gerai parinkęs specialų maitinimą, sulauktų greito rezultato. Taip ir su Lietuva, labai norisi to rezultato, gal todėl išrinkome prezidentę pagyvenusią netoli tų gėlininkų krašto, kad tik būtų greičiau.

O šiandien stebėjau, kaip į ataką ėjo Lietuvos drąsuoliai, norintys pranešti apie save, man gražu, kad jie rizikuoja ir laimi, o Lietuva balsuoja kaip visada ir tai jau tampa prognozuojama.

Lietuvos talentai 20…

Rodyk draugams