BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

bijau Karbauskio utopijos Lietuvai

Kaip visada laukiau grybų sezono, nes labai mėgstu mišką, o grybavimas padaro pasivaikščiojimą prasmingu :), galvojau apie amžinybę, nes vis daugiau žmonių aplink mane “išeina”.

Laukiau, galvojau, svajojau ir tada atėjo Karbauskis.

R. Karbauskis atėjo su sava svajone-utopija Lietuvai, kuri labai primena sekta, amišus, kažką nerealaus ir bauginančio. Gal nebaugintu, jeigu tame nebūtumei suplanuotas gyventi tu, nes pats R. Karbauskis savo Naisių Rojuje negyvena. Eiliniai rinkimai ir staiga tampi svetimo eksperimento dalimi.

Daugelis pabandė emigranto dalią, t.y. sąmoningai rinkosi šoką sau, pabandžiau pavažinėti ir aš, bet daugiau pagal formulę dirbk ir keliauk. Norėjau pamatyti tą aną pasaulį ir jis mane nebaugino. Kodėl aš bijau Karbauskio Lietuvos?

Bijau Rusijos, karo ir Karbauskio.

Rodyk draugams

su pavasariu

dirbantys pensininkai - nelaimė tautai?  :) Per trejus darbo metus užsidirbau papildomai apie 50lt. - vienam kūdam gastronomui, patenkinta. Bet dabar jau turbūt viskas, nebedirbsiu. Pradžioje, tai buvo sunku sustoti, atrodė labai nepadoru sėdėti namie ir gauti pinigus, bet gyvenimas viską sustato į vietas. Staiga ima streikuoti tai viena, tai kita kūno dalis ir pradedi gyventi kūno ritmu.

Geriausiais draugais tampa bankai ir kreditinės organizacijos, nes niekada nepamiršta pasveikinti su gimtadieniu ar su valstybinėmis šventėmis. Net konditeriai rūpinasi manim, neseniai užtikau sausainius su pilna daugybos lentele.

O džiaugsmas, tai vėl sulaukti Kaziuko ir pasiklysti tarp žmonių ir prekystalių. Šiemet atradau kaimyninių šalių prekes, bet smagiausia, tai šventės spalvos.

ir tai viskas, ką gali mano senasis Ericsson’as su savo 2.0 mp

Rodyk draugams

konkursas baigėsi

Sulaukiau palinkėjimo - “Sėkmės”, nuo Sony Ericsson Lietuva.

Linkiu sėkmės ir jiems, fotografuoju toliau su efektais. KARŠTIS

Dar apie vardines plytas. Draugų kompanijoje buvau paklausta, kiek plytų nusipirkau? Atsakiau, kad dvi ir draugė nusisuko, juokelis sustingo burnoje. Nutylėjo, ačiū ir už tai. O darbe išgirdau tokią versiją - “rašosi savo pavardes durneliai, o paskui, kai pasikeis valdžia, tai pagal tą sąrašą visus ims ir sušaudys”.

Yra ir tokių nuomonių, bijo Lietuvoje žmonės viešumo iki šiol. Bet čia galima surašyti visus, kuriuos tik nori. Aš įrašiau savo tėvą, kuris mirė prieš daugelį metų, bet visada klausėsi Amerikos balso ir tikėjo, kad viskas pasikeis. Jis nesulaukė, bet tikrai būtų su manim stovėjęs kartu. Nupirkau plytą dėdei jubiliejaus proga, manau, kad jis vienintelis iš savo giminės galėjo čia stovėti. Kasdien važiuoju pro šalį ie laukiu tos sienos atidarymo.

Rodyk draugams

Sony Ericsson

su šiuo vardu susipažinau arčiau prieš trejus metus. Norėjau būti nepriklausoma ir nusipirkau tuo metu man patikusi modelį W700i. Tai buvo tik antras mano telefonas. Tuo metu labai reikėjo skaitmeninio vaizdo bent tokia forma ir puoliau mokytis fotografuoti. Buvo lengva, nes atjungus garsą atrodydavo, kaip paprastas telefonas ir netrikdydavo aplinkinių. Kartais atsitikdavo, kad dėl to kasdienio fotografavimo užmiršdavau įjungti garsą ir tekdavo praleisti skambučius.

Rašau nes bandau sudalyvauti konkurse. Nežinau ar tas Xperia X10 mini yra geresnis, žinau tik kad naujesnis modelis ir tiek, bet gal prisidėsiu prie reklamos, nes jau susigyvenau su šituo vardu.

Dar ilgai eksploatuota funkcija buvo radijas, klausydavausi pakeliui į darbą, Walkman’u naudojausi mažai, tik pradžioje, vėliau atradau žaidimus ir žaidžiu iki šiol pakeliui į namus. Žinoma, kasdien naudojuosi žadintuvu, o visai neseniai pradėjau naudotis PhotoDJ. Nors esu vartotojas su stažu, bet dar ne viską išmokau naudotis, nes neprisireikė. Dar nenaudoju interneto, tik gaunu pranešimus apie man pašto naujienas.

Dabar kviečiu pasižiūrėti mano fotografijų, jos ne kokios ten išskirtinės, bet paskutinės

atsisveikinimo orchidėja

mano orchidėja ir interjero detalių idėjų paieškos

akcija Vilniaus centre

atviros ugnies karštis

pro traukinio langą

Rytiniai pakeleiviai.

Tiesa, dar bandžiau filmuoti ir neblogai gavosi, tik ne viską galima rodyti, šeimos kronika.

Rodyk draugams

dar apie draugus

Ką gi šiandien, kai “Šermenų rimtį drasko …” įvairūs dalykai, apie visą tai galvoja mano draugas Petras? Atsiverčiau draugų skyrelį ir nepsirikau, straisnis yra! Net palengvėjo, nepabijojo parašyti -  Aukščiau savęs ir valstybės.

Bažnyčia tampa ritualo dalim, o tauta reikalauja, kad dar jai ir tarnautų. Neseniai girdėjau tokį tekstą - Tekėsiu tada, kai gims vaikelis, o paskui eisime į bažnyčią…

Kam gi tau reikalinga ta bažnyčia, jeigu tu gveni ne dievobaimingą gyvenimą, kad turėtumei gražias nuotraukas altoriaus fone? Negalėčiau pasakyti, kad mano gyvenimas yra šventas, bet Dievo baimė ir pagarba bažnyčios institucijai išliko. Taip, bažnyčia irgi turi problemų, jai reikia valytis, kaip ir mūms visiems, bet ji negali tapti ritualinių apeigų sudėtine dalimi. Per Lenkijos prezidento laidotuves buvo įdomu stebėti vos ne prie altoriaus susodintus Medvedevą, Grybauskaitę ir Janukovičių. Buvo keista.

Michelangelo Buonarroti

Vilniuje – masinė Romos katalikų bažnyčios tikėjimo atsisakymo akcija… - Tai jau tikrai paskutinių laikų ženklas. Gal jau ir laikas atsidalinti, o ne būti statistine bažnyčios dalimi, bet viskas vyksta taip komjaunuoliškai. Kita vertus, ne formoje reikalas, bet kad procesas prasidėjo.

Rodyk draugams

tik dabar pamačiau,

kad vėl atsirado draugų funkcija ir kaip mat  pasinaudojau, prisijungau keliautoją pusprancuzį bus vietoj atostogų.

Rodyk draugams

Europos muziejų naktis

Tarptautinė muziejų taryba kasmet inicijuoja Tarptautinės muziejų dienos (gegužės 18 d.) renginius. Nuo 2005 m. rengiama tarptautinė muziejų bendruomenės akcija „Europos muziejų naktis“, į kurią aktyviai įsijungė ir Lietuvos muziejai. Akcijos tikslas – parodyti muziejaus eksponatus naktį, kai paprastai muziejai nedirba bei supažindinti su muziejais įvairių bendruomenių narius. Tą dieną beveik visi organizuojami renginiai lankytojams yra nemokami! Tai renginys, kai vienintelį kartą metuose lankytojai muziejuose yra laukiami ir naktį!

Į Trakus jau pavėlavome, bet dar galima suspėti į:

2010 m. gegužės 15 d. (šeštadienį) tarptautinė akcija „Muziejų naktis“. Lietuvos nacionalinio muziejaus Senojo ir Naujojo Arsenalo ekspozicijos nemokamai veiks iki 19 val.

Genocido aukų muziejus

Gegužės 15 d., šeštadienį, muziejuje vyks tarptautinio projekto „Muziejų naktis“ renginys. Dirbsime iki 1.00 val.
Programoje:
19.00 val. – parodos „Ir jie mokėjo džiaugtis…“ atidarymas,
20.30 val. – edukacinis užsiėmimas „Partizanų antsiuvo gamyba“,
21.45 val. – naujo dokumentinio filmo „Paskutinis“ pristatymas
ir dar daug kitų pramogų: užduotys ekspozicijose, dokumentinių filmų peržiūra po atviru dangumi, netikėtos vaizdo instaliacijos ir garso efektai.
Visi renginiai ir muziejaus lankymas nemokami.

Ch.Frenkelio vila ir Aušros muziejus - Šiauliai

Rodyk draugams

Pergalės diena

Kai pagalvoju apie savo tėvus, kuriems teko pergyventi vokiečių fronto puolimą į rytus ir paskui rusų kontrataką, o paskui ir Pergalės dieną…

Tas frontas Lietuvoje greitai “nuėjo” tolyn, bet kas buvo paskui, frontui praėjus ir ypač tada, kai pasibaigė karas.

Jau sovietiniais laikais klaustofobiškas gyvenimas ne visiems buvo priimtinas, žudėsi tiek žmonių, nes to ką dabar turime niekas jau nebesitikėjo sulaukti. Visos laisvės apraiškos buvo “Amerikos balsas” ir Lenkijos radijas. Bet kaip reikėjo išgyventi “vežimus”, kai duodamos dvi valandos susiruošti ir tu keliauji į nežinią šitiekai metų, o daugelis ir amžiams, tai negaliu net suvokti. Karas yra karas ir jo metu smurtą turbūt priimi kitaip, bet kaip reikėjo kęsti smurtą ir patyčias po karo. Ir ne tik. Ir dabar Rusijoje lietuviai vadinami fašistais, o neseniai nepanoręs išgerti už pergalę Lietuvos rusas buvo kito ruso nušautas kavinėje prie žmonių.

Didesnio siaubo už pokarį Lietuvoje aš neįsivaizduoju niekur. Aš nežinau, ką bučiau tada dariusi, todėl džiaugiuosi, kad man to neteko patirti ir jau 20 metų gyvenu laisvoje Lietuvoje, o šitos laisvės mūsų tėvai laukė jau po pergalės dienos. Mano tėvas taip ir nesulaukė, nors pastoviai klausydavosi “Amerikos balsą” ir tikėjo, kad viskas pasikeis, o aš sugrįžusi iš mokyklos praplautomis smegenimis “kovojau” su tėvu, kuris neteisingai supranta istoriją.

Pažvelgus atgal matosi, kad kiekviena karta turėjo savas golgotas, o musiškė gal dar neatėjo.

Jau daug žmonių gimusių laisvoje Lietuvoje protauja, kaip aš po sovietinės mokyklos. Viskas kas bloga su laiku dingsta ar užsiblokuoja. Linksma buvo matyti Maskvoje per Pergalės paradą Merkel, rusai su vokiečiais vėl draugai, tik mes vieni priešų tarpe, nes dar atsimenam Sibiro tremtis.

Šiek tiek oro padeda įkvėpti rusakalbiai broliai žydai per RTVi.

Rodyk draugams

artimi širdžiai pavadinimai

rytoj einu ieškoti žydinčių sakūrų

nes lrytas.lt  pranešė, kad jau žydi. Žinau, kad pasodino Neries krantinėje dovanotas sakūras, bet kurioje ten vietoje tai nežinau, gal paveikslėlis parodys kelią.

Pas mus pavasaris labai atšiaurus, todėl turėtume džiaugtis ir saugoti visokia pavasario pergalę prieš atšiaurią ir ilgą žiemą ir gėrėtis pavasario grožiu ir stiprybe.

O mano kieme kaimynas nupjovė abrikoso medį, mat ne vietoje augo, bet už tai kaip žydėjo…

Rodyk draugams