Koks emocinis stovis mus skatina rašyti
Šitas klausimas neduoda man ramybės, arba klausimas, kodėl mes rašom.
Niekada ankščiau nebandžiau sudėlioti į lentynėles visų vidinių emocijų, bet paskutinių poros mėnesių įvykiai privertė susimąstyti. Tada, kai į mano gyvenimą įsiveržė tragiški įvykiai, pilni įvairių ženklų ir nepermaldaujamos lemties, aš tarsi sustingau ir nustojau gyventi ir rašyti. Skubiai sugrįžau į darbą, kad bent kas nors vyktų įprasta vaga ir dirbau, dirbau… Namuose buvo neužbaigto remonto padariniai, arba visiškai sujaukta buitis. Nieko negalėjau rašyti, nors atrodo tiek įvairių išgyvenimų.
Prasidėjo gyvenimas nuo naujo lapo. Viskas kitaip, bet dar niekas nenusistovėjo, todėl labai nestabilu ir trapu. Tada ir pradėjau galvoti, o koks būdavo tas mano stovis, kada aš rašydavau. Gal tada, kada aš būdavau “kovotojo” pozoje, kai norėdavau pareikšti savo nuomone kuriuo nors klausimu, kuris man atrodydavo tą dieną svarbus arba, kai man būdavo linksma.
Šiaip jau esu įspūdžio žmogus ir su apibendrinimais man nesiseka, tai šiam kartui tiek.
blogomanai, sau_prisiminti | Komentarai (0)apie pietus su prezidente
Lunch with the FT: Dalia Grybauskaite
By Gideon Rachman
Published: October 2 2009 22:57 | Last updated: October 2 2009 22:57
Midway through my lunch with Dalia Grybauskaite, I feel a strange urge to launch myself at her. It is not that I am attracted to the president of Lithuania. It is just that she is the only head of state that I know of who is also a karate black belt. The first half of our lunch has been devoted to a staid discussion of economics. Perhaps it is time to liven things up a bit, and test President Grybauskaite’s martial arts skills?
ir dar apie lovą
Jau antra naktis miegu naujojoje lovoje. Viskas gerai, tik šioks toks nesaugumo jausmas, nes butas dar remonto stovyje. Dar nepakabintos užuolaidos, nes tik rytoj eisiu pirkti karnizų, dar vietoje durų yra atvira arka ir net nežinau, kaip ten toliau bus…
Kodėl gi aš vėl apie tą lovą? Lovos tema tapo populiari ir dėl to, kad teko susipažinti su man dar nematytomis lovų konstrukcijomis. Mama guli jau antroje ligoninėje iš eilės ir ten pamačiau tas man dar nepažintas konstrukcijas. Kuo sunkesnis ligonis, tuo patogesnė lova. Vibruojanti, su valdymo pulteliu. Pradžioje mama linksmai mums pademonstravo, ką gali jos lova, dabar tai jau kasdienybė.
Planavome, kad tilpsime abi mano naujojoje lovoje, kai ji atvažiuos į svečius, o dabar tik paprašė parodyti jos paveikslėlį…
dienos_tema | Komentarai (0)