“Tie jūsų nusiskundimai realūs, bet dvelkia pigia išgąstimi” raso ALGdas apie diena pries inauguracija.
Taip jau gavosi, kad vaizdelis, gavosi emocionalus, o dabar, pamacius, kaip jau atstatydintas Premjeras stengesi pasedeti po vienu skeciu su Prezidente, kai salia sedejo zmona, buciau parasiusi dar daugiau.
Taip, kol kas as neskurstu, bet tik todel kad dar dirbu ir dirbu ne siaip sau, o 12 val per diena + pensija ir mano laimikis - beveik 2000Lt… Graudus vaizdelis ir “pigi isgastis”, nes nieko brangaus cia neprarasi, tik kokius 500Lt, arba daugiau. Bet tikrai, viskas yra ne tik piniguose. As dar negaliu sustoti dirbusi, nes maciau liudnai atrodancius bendraamzius, kuriuos apniko ligos ir depresijos isejus is to kasdieninio darbu rato. Zinoma, galetum “keliauti” po pasauli, bet dauguma keliauja, atgal i Teviske, gimta kaima, tevu namus, kur nors, kur gyvenimas yra pigesnis.
Darbe uz nugaros vis pasigirsta replikos apie pensininkus ir manau, kad nedaug truksta, kada prasides masiniai atleidimai. Dirbu as neblogai, gal net kai kur geriau ir uz jaunesnius ir savo mokesciais sukaupiu sau pensija, bet visuomene nori pastatyti pensininkus i vieta ir tai labai nemalonus jausmas.
Visada zinojau, kad visa turta i valstybes izda sunesa maziausiai turintys, bet dabar tai tapo prikisamai parodyta, na tiems, kurie gal taip negalvojo, bet taip pat zinojau, kad lyderis turi tiketi, jog yra galimybe uzlipti i ta “stiklo kalna” prie “laimes ziburio”, bet fizikos desniu pazinimas cia gali tapti kliutimi.
Is savo patirties galiu papasakoti stebuklinga bendravimo patirti su buvusiu virsininku, su kuriuo net nebuvome draugai, bet teko daug dirbti ir kartas nuo karto ivykdavo kazkokia chemine reakcija, kuri daugeli darbu padarydavo stebuklingais ir tame dalyvavau as. Viska lemia kadru suderinamumas. Man isakmiu, itaigiu tonu budavo pasakoma, kokia medziaga as turiu surasti ir visada tai budavo skubu. As iseidavau, pagalvodavau, susikaupdavau ir puldavau jieskoti ir RASDAVAU. Kada as sugrisdavau ir iteikdavau atlikta darba, jis manes nustebes klausdavo, o kurgi tu tai radai… Taigi, liepei eiti ir atnesti. As visada budavau isitikinusi, kad mano virsininkas zino, jog TAI yra, tik reikia TAI atrasti, o jis visada siusdavo mane i NIEKUR. Jam to reikejo ir as tai surasdavau.
Va, cia tai ne fizika, o CHEMIJA…
Pabaigai pasakysiu, kad as pati ta Kubiliu ir rinkau, bet tai daugiau buvo balsavimas “pries”, o ne “uz”, arba rinkimai is bado.
Rodyk draugams
Naujausi komentarai